Birželio 5 diena

Birželio 5 diena

Kraustomės miegoti laukan. Vasaros sezonui senoji troba bus uždaryta- jaukinama žiemai : grindims ir sienoms reikia apaugti šiltu kailiu.

Ieškome vietos palapinei. Žemės aplinkui daug, o ją pastatyti ne taip jau yra kur- tai  per daug drėgna,  per daug pavėsio, tai per aštrūs nupjauti krūmų kištukai, gumbų kalneliai  iš po žemių kyšo... Pagaliau, radus visai neblogą vietą, Adomas pradėjo šienauti žolę . Man pradėjus griebti, išgirdome stiprų vabzdžių zirzimą pažemėse- kažką nemandagiai sujudinome. Mažam, suneštam žolynėlio gumulėly zirzė suerzintos laukinės bitės ( nežinojau, kad ir vabzdžiai,  kaip kokie paukšteliai iš žolių susuka lizdą) . Lyg tyčia, tokia proga , dangumi artėjo liūčių ir griaustinių debesys.  Ranka nekilo naikinti lizdo. Adomas atnešė šakes ir, atsargiai atplėšęs nuo  žemės, nunešė zirziantį žolių kamuoliuką tolyn.  Debesys sėkmingai temdė dangų. Likusieji vabaliukėliai  grįžinėjo į savo įprastą vietą, o neradę namų , pasimetusiai zujo pažolėse .  Paėmiau platų stiklainį su dangteliu  ir pradėjau jas po vieną gaudyti bei nešioti į perkeltą  lizdą. Pajutusios savo žolių krūvelę  jos gražiai įsiropšdavo vidun. Ir taip daug daug kartų...Adomas paliko man mano ramybę su vabalais , leido ir toliau iš vienos vietos į kitą mindžikuoti  taką be aiškios pabaigos. Surado kitą gerą vietą palapinei . Audra vis artėjo. Kol sunešiojau visas, kiek matėsi, bites, Adomas palapinę ir pastatė. Man beliko tik kilpeles žemėn susmaigyti. Suspėjom.