BIČIULYSTĖ

 Kai klausiu žmogaus, koks jo santykis su artimu draugu, visu pirma teiraujuosi, ar būnant su juo , šnekantis, klausantis... , laikas eina kitaip, negu pasaulio už lango.  Ar pagauna jausmas, kad tuo metu tarp tavęs ir tavo draugo kuriasi naujas, kitas Pasaulis, su savo atmosferom ir stratosferom...savo kalnais ir požemiais. Jame spalvos ryškesnės, oras svaigesnis... Ar būna ?

 Ar nutinka jausmas apsikabinus  seniai matytą  mylimą bičiulį toks, kad apsikabino sielos. Kad vien toks apkabinimas iš dūšios išmetė kelis užsigulėjusius akmenis, kibirą užsistovėjusio liūdesio ar saują tave graužusios nevilties...

 Būtent tas žmogus sugeba tavo vidinėj žemėj pirštuku švelniai atkapstyti paslėptą sekretą, pamatyti, ko niekam kitam nerodei prispaustą giliai po stiklu.

Pagaliau, jei gyvenime pats sau daug daug kartų nepatinki, būnant draugystėj su savo bičiuliu gali pajusti, kad esi geras ir gražus, nes turi tokį nuostabų draugą, kuriam kartais esi brangesnis , nei pats sau.

 Didelė dalis manęs, tos gražiosios pusės yra dėka mano draugų.  Todėl savo gimtadienio dieną norėčiau padėkoti jiems, draugams. Nes tai ir yra pati geriausia dovana.

 Kai kiti, esant progai,  linkės laimės ar sėkmės, pinigų ar vaikų, nepamirškite palinkėti gerų draugų. Kartais jie gali išgelbėti ne tik gyvybę, bet, tikiu, ir visą gyvenimą.