ŠEŠĖLIŲ TEATRAS

Dar pavasarį :) Su didžiausiu entuziazmu važiavau į Vilnių- medžiagų ir priemonių būsimiems darbams stovykloje. Didelėse parduotuvėse, vaikštinėdama su žibintuvėliu, čiupinėjau visas baltas medžiagas. Pasišviesdama iš apačios, mosikavau ranką ir aiškinausi audinio tinkamumą... Plonesnes, tvirtesnes; skaidrias, kaip tinklas, trapias kaip voratinkliai... Vienas, skirtas aitvarams, kitas-šešėlių teatrui.

Nusileidus vakarinei saulei, pradedam žaisti su šešėliais...

Pilnuose pripaišytuose lapų bloknotuose, atsirinkau pagrindinį personažą- laputę. Mano pats pats pirmasis šešėlių padaras :)

Išsipjausčius siluetą, dėliojausi prie pasigamintos nedidelės perregimo teatro sienos. Norėjosi sužinoti, kokie gali būti trūkumai, o ką dar labiau pabrėžti.

Ežys pripažino,kad galutinis variantas gavosi visai neblogai :)

Ant juodo juodas- argi skirias?...

Pirmas personažas pagamintas. Kaip visiems laukiniams padarams, taip ir manąjam reikėjo žemės, žolės, kur galėtų prasieiti...Vien stovinti lapute, tokiame tuščiame lauke, atrodo pernelyg vieniša...

Pirmoji plunksnelė, pievų pūkelis...

Žolynėlių pjaustymas stalą pavertė apibarstyta juoduma...

Popierių storumas, lapelių linkiai ir šviesotamsa, net patį paprasčiausią žolyną gali paversti burtų pieva.

Laputė prasiėjo po vakarinius žolynus...

Juodai balta- gražu. Bet gražu, kai yra ir kitokių spalvų... Medis, kurį sugalvojau išpjaustyti, iškarpyti bus ryškus...kol paišiausi, dėliojausi, nesumąsčiau, kokios jis bus spalvos...Gal pelėdos ką patars...

Darbas nėjosi taip greitai, kaip galvojau. Dėl labai paprastos priežasties- tik išpjauni kokią raitytą ertmę ir kiši prie lempos, stebėti šviesos ir tamsos žaismo...

Medis po truputį keitėsi, kiaurėjo... Vėlgi, nešiojausi jį prieš vakarinę saulę, stalinę lempą ar lemputę prie lubų...Vis kitoks šešėlis, vis kitokia medžio istorija...